Kaip Dženifer Lietuvą velniop siuntė

Amerikoje gyventi labai įdomu. Negali sakyti, kad čia viskas kitaip, bet jaučiasi labai daug kultūrinių skirtumų, kurie dar kartais atima vieną kitą žadą.

Mums, jauniems europiečiams, kurie Ameriką matė per MTV, GTA ir Gossip girl, nėra itin sunku prisitaikyti prie aplinkos, bet pabandau įsivaizduoti, kaip mano dabartinė bendradarbė, trijų vaikų mama rožiniais nagais Dženifer jaustųsi ir elgtųsi Lietuvoje. Mintimis apgyvendinu ją savo daugiabutyje Kaune, Vilijampolėje ir suteikiu jai B2 lietuvių kalbos lygį.

Vos atsikėlusi ir išsivaliusi dantis, per daug negalvojusi ką apsirengti, Džen iškeliauja į centrą. Išėjusi į laiptinę sugaišta gal 20 minučių, nes bando vieną po kito pakalbinti visus praeinančius kaimynus. Dienos pabaigoje ji jau žinos daugelio vardus ir kur gyvena jų seserys. Aš, tuo tarpu, nežinau nei vieno jų, anei jų šuniukų vardų.

Įsėdusi į 37 autobusą Dženifer nustemba, koks nemandagus ir savo klientų negerbiantis vairuotojas pasitaikė, mat, nepasisveikino ir nepadėkojo, kai ji nuskenavo nuolatinį. Tuoj pat feistaimina su savo vyru ir papasakoja jam apie nemandagų vairuotoją taip garsiai, kad girdėtų visas autobusas ir pats įvykio kaltininkas. Kelionės pabaigoje visi keleiviai jau žino, ką valgė Dženės vaikai pusryčiams, kokia užknisanti viena jos vyro bendradarbė ir koks neblogas atsidarė naujas restoranas.

Einant Laisvės alėja Džen pastebi, kad žmonės (be abejo, daugiausiai moterys) palydi ją kritiškais žvilgsniais. Iš pradžių galvoja, kad jie skaito užrašus ant jos marškinėlių, bet susipranta, kad žvilgsniai krypsta į jos jau daug mačiusias šlaunis. Šiek tiek susinepatoginusi (kiek tai įmanoma drąsiai amerikietei) ji pastebi keistą dalyką – moterys gražios. Ji eina su nešukuotais plaukais ir akiniais nuo saulės per pusę veido, o tuo tarpu praeivės plaukia pro ją padažytom lūpom ir tobulai sutvarkytais plaukais. Bet sumišimas trunka akimirką, Dženifer pasitaiso savo numylėtus nutrintus džinsinius šortus ir draugiškai pasilabina su viena iš tų amazonių.

Mieste papusryčiavusi („ir jie tuos tris omleto kąsnius vadina pusryčiais??“) Dženifer užsuka į Maximą. Kai prie kasos pritrūksta vieno cento ji garsiai pajuokauja, kad turbūt reiks pačiai sėsti už kasos ir atidirbti. Pati garsiai nusijuokia, mirkteli pardavėjai ir atsisuka į už jos eilėje stovinčius žmones laukdama pritariančio juoko ar po juokelio sekančių juokelių, bet sulaukia tik akmeninių veidų, vieno mandagaus šypsnio ir pardavėjos „Gal tuomet turite du centus, aš jums vieną atiduosiu.“

Po šių ir dar kelių nesusipratimų Dženifer grįžta į butą Vilijampolėje ir garsiai pasiunčia Lietuvą velniop. O aš, nieko nelaukusi, mintyse gražinu ją čia ir daugiau neleidžiu į savo santūrią, gražią, jaukią ir mylimą tėvynę.

P.S. Amerika labai didelė, o Lietuva irgi ne penki žmonės ir, jei vienai Dženiferei Kaune nepatiko, nereiškia, kad ir kitai nepatiks.

P.P.S Labai geras filmas, parodantis Ameriką ir jos žmones iš visų įmanomų pusių yra American Honey. Ir man labai patinka jo teminė daina.

Vienas atsakymas į “Kaip Dženifer Lietuvą velniop siuntė”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s