Cuba no problem

Kubiečiai – labai draugiški žmonės. Bet draugiškumas neatsiranda iš niekur ir suprantama, kad žmonės, kurių oficialus vidutinis mėnesio atlyginimas (pasak Kubos Nacionalinio statistikos departamento, 2015-aisiais) yra 687 pesų (22.11 EUR), papildomai užsidirba būtent iš turistų ir aš jų nekaltinu. Juokavom, kad kiekvienas havanietis turbūt baigia kokius nors kursus arba penkių žingsnių programą: „Kaip užsidirbti iš turistų?“

Pirmas žingsnis – atpažinti. Čia mus išdavė mano blyški oda ir fotoaparatas ant Lino kaklo. Faktas, kad ne vietiniai, ir faktas, kad pulti reikia anglų kalba.

Antras žingsnis – užkalbinti. Pasitarnauja paprastas komplimentas. Mano atveju labai populiari frazė buvo lady, nice tattoo, Lino atveju – hey, I like your hat. Jei žmogus bent šypteli, kelias duotas trečiam žingsniui.

Trečias žingsnis – identifikuoti turisto laipsnį. Tam užtenka trijų klausimų: 1) Iš kur atvykote? 2) Ar pirmą kartą Kuboje? 3) Kada atvykote? Mes buvom tiesiog tobulas kąsnelis: europiečiai, pirmą kartą čia ir tai mūsų pirma diena. Tada jau prasideda rankų spaudimai, mano vardas Ernesto ir sveikinu atvykus į nuostabiausią šalį. „Cuba no problem“, sako jis su plačia, nuo tabako pegeltusių dantų pilna šypsena. Taip ir nesupratom šitos frazės, nes jei ne problemų, tai streso čia buvo tikrai kasdien po truputį. Bet pereikime prie ketvirto ir sunkiausio žingsnio.

Ketvirtas žingsnis – išlaikyti dėmesį. Tada prasideda hipnozė. Kubietis be atokvėpio pasakos, kokia nuostabi Havana, paklaus, ar gyvenam casoj (vietinių nuomuojamame bute/kambaryje), ar valgėm paladar (restoranai kubiečių namuose), papasakos, kur geriausi mohito ir kur vakarais šokti salsą. Beje, ar girdėjote apie festivalį? Taip, mieste vyksta cigarų festivalis, mugė, kur galima nusipirkti cigarų pigiau nei fabrike. Domina? Čia visai ne toli, už poros blokų, jūs vis tiek į tą pusę einat, parodysiu. Žinot kokie geriausi cigarai? Tokie ir tokie, jei siūlys kitokių, nepirkit. O ir permokėsit vis tiek. Gal einam, aš jums parodysiu kur dar pigiau nusipirkti, čia mano draugai šiandien išparduoda kaip tik paskutinius cigarus, štai šitos durys.

Penktas žingsnis – parduoti. Tai nėra labai sunku, jei jau įvykdėte pirmus keturis žingsnius. Didžioji dalis turistų apie cigarus nusimano, kaip mano močiutė apie Instagram’ą, todėl užtenka tik vaizdžiai papasakoti, kad Obama rūkė tokį cigarą, kad šis kvepia šokoladu, o šis medum ir viskiu, papasakoti, koks brendas kokybiškiausias ir prabrangiausias, palyginti kainas čia su kainomis fabriko parduotuvėse, pasidėrėti. Žinoma, nepamiršti fakto, kad ši namų parduotuvė veikia paskutinę dieną ir tuoj užsidarys.

Ir kai atsibundi iš hipnozės nesupranti, kaip atsidūrei visai ne ten, kur norėjai eiti ir su dėže „geriausių“ cigarų rankose spaudi ranką atsisveikindamas su Ernesto.

Aš jums sakau, cooperativo – nelegali namų parduotuvė – yra tikras Kubos ekonomikos variklis, o jei būsit Havanoj ir aptiksit tą cigarų festivalį, praneškit, nes mes taip ir neradom.

Panašiose gatvelėse įsikūrę cooperativo
Linas visame savo turistiškame gražume prieš pradedant derybas dėl cigarų
Mūsų įsigyta dešimties Cohiba cigarų dėžutė

Vienas atsakymas į “Cuba no problem”

  1. Atgalinis pranešimas: Keturios dienos Havanoje – Sharp

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s