Keturios dienos Havanoje

Bešnirpščiodama į jau antrą tualetinio popieriaus rulonėlį ir nepaleisdama arbatos puodelio iš rankų, besiklausydama labai spališko oro, pagaliau pradedu suvokti. Mes. Buvom. Kuboj. Tikrai, prieš dvi savaites, iškišę liežuvius prie plius trisdešimt penkių klajojom Havanos gatvėmis ir skersgatviais. Gal dėl to karščio, emocijų ir mohitų viską prisimenu truputį miglotai, lyg būčiau visą laiką daydreaminusi, bet su nuotraukų pagalba pabandysiu papasakoti, kokia ta Havana.

Jei reikėtų visą kelionę apibūdinti vienu žodžiu, jis būtų karštis. Karštis, kurį užuodi dar laiptinėj kartu su asfalto, šiukšlių ir prakaito kvapais. Karštis, nuo kurio svaigsta galva ir ieškai pavėsio ar lauki išganingo vėjo padvelkimo, o kai sulauki, taip gera, kad nesinori pajudėti!

Havana pilna spalvų. Spalvomis nusidažiusios gatvės su kiek apgriuvusiais, bet tuo ir žavingais pastatais, spalvotos senamiesčio aikštės, spalvoti senutėliai automobiliai, kurie taip džiugina turistus. Turbūt daug kam pirma mintis, pasakius žodį Kuba yra, jei ne cigarai, tai seni automobiliai. (Ypač tiems, kas matė naują „Fast and Furious“ dalį) Patys kubiečiai tai irgi supranta ir didžiuojasi ta autentika. Net jei ir automobilio vidus jau penkis kartus pakeistas ir ne toks jau ir senas, jie vis tiek sakys, kad automobilis original.

Beje, koks 70 % visų mieste zujančių automobilių yra taxi. Kubiečiams tie taxi kainuoja kokį 1 CUC (0,85 EUR), tuo tarpu turistų, turbūt, paprašys 10 tų pačių pinigų. Todėl daugiausiai transportui naudojome savo kojas ir skersai išilgai išvaikščiojom visą Havaną. Žinoma, nepraleidom progos pravažiuoti su žavingu bestogiu automobiliu, už kurį pirmiausia paprašė mokėti 50, kai nesutikom, nuleido iki 10, tačiau kai atvykom į vietą, pasakė kad kaina – 10 kiekvienam. Buvo praėjusi diena po cigarų incidento (skaityti čia), todėl dar kartą įsitikinau, kad kubiečiai turistus gręžia kaip kojines po lietaus.

Havanoj aplankėm tris muziejus ir kokį tuziną barų su viena fraze: „Dos mojitos, por favor!“ Restoranas La Bodeguito del Media garsėja geriausiais šiais kokteiliais ir tuo, kad neva gyvendamas Havanoje juos čia skanavo pats Ernestas Hemingvėjus. Nežinau, kiek tiesos šioje legendoje, bet mohito tapo mėgstamiausiu kokteiliu ir išmokau sutaisyti tikrai neblogą, paklauskit draugių.

Revoliucijos muziejus nesužavėjo. Šiaip man Kubos revoliucija tikrai įdomi tema, apie kurią norėjau sužinoti daugiau, bet, gal dėl to, kad muziejuje nebuvo kondicionierių, o karštis buvo nepakeliamas, norėjosi iš ten ištrūkti kuo greičiau. Tikiu, kad kubiečiams visi tie partizanų asmeniniai daikčiukai labai brangūs ir vertingi, užsieniečiams gal nelabai. Kita vertus, lauke yra įdomių, kulkų ornamentais papuoštų automobilių, tankų, lėktuvų ir net raketa, išlikusi po Karibų krizės 1962-aisiais.  Ir pats muziejus atrodo įspūdingai, kaip pilis!

Kubos vaizduojamosios dailės muziejus pažadino visas mano meniškąsias sielos daleles ir atvėrė širdį kubiečių menui. Praleidom ten nepilnai keturias valandas ir neskubėdami apžiūrėjom kiekvieną paveikslą ir skulptūrą. Kad ir kaip stengdavausi, turbūt niekada dar taip nesižavėjau daile, kaip ten. Jei įdomu, prašau pračekinkit Carlos Enriquez ar Wifredo Lam. Deja, muziejuje fotografuoti draudžiama, bet kol apie tai sužinojau, spėjau kelias nuotraukas padaryti.

Dar aplankėme romo Havana Club muziejų. Kadangi mūsų gidas kalbėjo su labai ryškiu akcentu, ką nors suprasti buvo sudėtinga, bet pamatėm gražių senovės romo fabriko modelių ir ragavom septynmečio romo (kad ir kaip tai kanibališkai skambėtų).

Hotel nacionale – turbūt pagrindinis ir vienas prabangiausių Havanos viešbučių. Mus čia atvedė galimybė valandai nusipirkti internetą, bet atsisėdus viešbučio sode gurkšnoti kokteilį ir gėrėtis pakrantės vaizdais – nuostabu!

Cámara Oscura – įspūdingi miesto vaizdai! Nepagailėjom dviejų CUC ir užkilom ant vieno iš pastatų, įsikūrusių Senojoje aikštėje, stogo. O pasirodo, ten ne tik vaizdu galima pasigrožėti, bet ir tamsioje patalpoje real-time miesto vaizdai fotografavimo kameros principais nukreipiami į ekraną.

Factoria cervezas – skaniausias alus Havanoje! Ši gamykla / muziejus / restoranas turi vos tris alaus pasirinkimus. Įsikūrę pagrindinėje miesto aikštėje – Plaza Vieja, todėl nei gražaus vaizdo, nei populiarumo jiems netrūksta. Kaip ir daugelyje Havanos barų, čia groja gyva kubietiška muzika.

Savo 22-ąjį gimtadienį sutikau kabarete Tropicana, veikiančiame nuo 1939-ųjų. Egzotiškesnio ir įdomesnio gimtadienio nei nebūčiau įsivaizdavusi, nors ir jautėmės truputį jaunesni už vidutinį šou žiūrovą. Nors bilietas kainavo nemažai, bet į kainą įeina butelis romo, indelis riešutų ir suvenyrai (man – gėlytė, Linui – cigaras).

Jei kada keliautumėt į Havaną ir norėtumėt aplankyti mano aprašytas vietas, sudariau žemėlapį, kurį rasite čia.

Tai tiek tos karštos, svaigios, temperamentingos Havanos!

4 atsakymai į “Keturios dienos Havanoje”

  1. Atgalinis pranešimas: Diena džiazo tėvynėje – Sharp

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s