Ką verta žinoti, prieš keliaujant į Kubą

Kuba mums atrodė labai toli. Koks tūkstantis mylių už komforto zonos. Abu su Linu esam baisūs tinginiai ir nemokam planuoti. Bet aš lygiai taip pat nemėgstu nesuplanuotų dalykų. Tai, kai prisimenu tas kelias savaites iki išvykimo, net supykina, kaip tada buvo baisu. Jaučiausi tokia maža maža ir norėjau, kad man visą suplanuotą kelionę su instrukcijomis paduotų ant lėkštutės, supjaustytą gabalėliais. Bet nepadavė, kaip nepadavė ir Amerikos. Tai susiėmiau, pasakiau sau, kad jei jau taip toli atsibasčiau, tai reikia varyti toliau, atsiverčiau laptopą ir per kelis vakarus jau žinojau, ko tikėtis iš Kubos.

O jeigu kas nors irgi norit ten keliauti, bet bijot, čia parašiau esminius dalykus, kuriuos verta žinoti prieš vykstant į cigarų, mohitų ir senų automobilių pasaulį.

Dokumentai

Šita dalimi galima aklai pasitikėti tik vykstantiems iš Amerikos, kaip mes. Nežinau, kokios peripetijos keliaujantiems iš kitų pasaulio kraštų, bet įtariu, kad Kubos vizos, o jei tiksliau – turisto kortelės – reikia visiems, atvykstantiems į Kubą. Savąją įsigijome oro uoste. Panašu, kad visos oro linijos suteikia šią paslaugą. Viza kainavo $ 50, o atrodė šitaip:

Kubos turisto kortelė/viza

Be to, kadangi dabar yra sugriežtėjusios sąlygos amerikiečiams vykti į Kubą, reikėjo užpildyti paraišką nurodant, kokiais tikslais vykstame (tiesiog turistauti negalima). Duodama 12 priežasčių, iš kurių mes išsirinkome „Education (people to people)“, kas nebuvo visai taip jau ir netiesa. Šią paraišką užpildėme internetu, taip pat su oro linijų pagalba. Problemų patekti į Kubą nebuvo, niekas neklausė, ko ten taip mokysimės. (Kiek nugirdom, tai amerikiečiams būna žymiai sunkiau ir pirmą kartą po ilgos vasaros Amerikoje džiaugėmės, kad mūsų pasai ne tamsiai mėlynos, o gražios bordo spalvos.)

Ir dar viena smulkmenėlė tiems, kurie po Kubos grįžta į Ameriką. Jeigu J1 viza jau pasibaigusi, kas labai tikėtina, jums reikės dokumento, įleidžiančio atgal. Tam yra ESTA (elektroninė kelionių leidimo sistema), skirta keliaujantiems į Ameriką ne darbo ir ne verslo tikslais. Ją užpildai internetu ir, jei patvirtina, jau esi sistemoje, net atsispausdinti nereikia, paprasčiau nebūna!

Valiuta

Kuba turi dvi valiutas. CUP (cuban peso arba tiesiog „peso“) ir CUC (cuban convertible peso). CUC yra beveik lygus amerikietiškam doleriui. Už vieną CUC gali nusipirkti 25 CUP. Sako, kad CUC yra skirtas turistams, bet jau neišvengiamai šią valiutą naudoja ir vietiniai. Ja atsiskaityti gali visur, nebent pirksi pyragėlius, limonadą, gėles, vaisius ar panašius dalykus iš kioskų gatvėje. Bet ir ten galima atsiskaityti CUC, tik, ko gero, kioskininkai neturės grąžos. Vienžo, mes CUP nepirkom ir neprireikė. Pirkom po apytikliai 352 CUC už 300 EUR. Keturioms dienoms užteko per akis ir netaupant. Į šią sumą neįeina mūsų casa (vietinių nuomuojamas butukas/kambarys), už kurį prieš tai sumokėjom per airbnb (135 EUR dviems, keturioms naktims).

Verta paminėti, kad Kubos pinigai nekeičiami tarptautiniuose bankuose ar valiutų keityklose, jų galima gauti tik atvykus į Kubą. Mes išsikeitėm Havanos oro uoste. Beje, keičiant iš amerikietiško dolerio čia taikomas 10 % mokestis, todėl geriau pinigus turėti eurais, Kanados doleriais, ar kaip jau patogiau.

Taip pat, Kuboje greičiausiai neveiks jūsų banko kortelė. Bent jau amerikietiška tai tikrai.

Kubos valiuta. CUP – kairėje, CUC – dešinėje.

Internetas

Kuboje interneto anei mobilaus ryšio nebus. Tai reiškia, kad nebus, kur pasižiūrėti, kokie cigarai geriausi, kai jums į rankas bruks nepažįstamą rūšį už „pigiausią“ kainą. Nebus, kur pažiūrėti, koks restoranas geresnis. Nebus, kaip pasigooglinti adresų, kaip išsikviesti taxi, pasitikrinti muziejaus darbo valandas. Ir neis pasižiūrėti, kaip ispaniškai „kur čia tualetas?“. Tai nenorint papildomų rūpesčių, prieš kelionę reikia viską susižiūrėti ir turėti atsispausdinus ar notes’uose. Taip pat labai pravertė Kubos appsai su offline žemėlapiais. Jų yra daug, bet paprasčiausia naudotis šiuo ir šiuo. Verta parsisiųsti ir ispaniškų frazių rinkinį ar offline vertėją.

Vis dėl to, nėra taip, kad internetas Havanoje neegzistuoja, ir, ekstra atveju, galima jį nusipirkti. Girdėjau, kad yra kažkokios kortelės, kurias nusiperki ir gali wi-fi naudotis tam tikrose vietose, bet šito varianto neišbandėm, tai daug pasakyti negaliu. Bet porą kartų internetą pirkom Hotel Nacionale, kur valandai ši paslauga kainuoja 5 CUC.

Apgyvendinimas

Dabar jau kalbam išskirtinai apie Havaną.

Yra du variantai: viešbutis arba casa. Viešbučių Kubos sostinėje apstu, bet rekomenduočiau apsigyventi kubiečių namuose. Mūsų butukas – šis – buvo nuostabus! Mūsų šeimininkė buvo nepaprastai maloni, vos pasirodžius pro duris puolė bučiuotis, iš visų jėgų stengėsi kalbėti angliškai arba rinkti kuo paprastesnius ispaniškus žodžius, tad nebuvo problemos susikalbėti. Taip pat rekomendavo restoranus, barus, lankytinas vietas, iškvietė mums taxi – savo bičiulį – į oro uostą, nes mieste tokio pigaus patys nepasigautume. Dar kasryt gamino mums pusryčius (už papildomą kainą): plaktas kiaušinis, dešrelė, brioche bandutės, didžiulė lėkštė šviežių vaisių (ragavau nuostabiausią mango savo gyvenime!), šviežiai spaustos sultys, mažučiukas puodelis kavos ir pyragėlis. Nuo-sta-bu!

Pusryčiai mūsų casoje

Maistas

Kubos virtuvė nėra labai rafinuota. Tiesa, mes daugiausia rinkomės tarptautinę virtuvę – picas, makaronus, vištieną ir panašiai. O kai susiruošėme aplankyti paladar – tradicinį restoraną kubiečių namuose, kuriame telpa nedaug žmonių ir dirba tik šeimos nariai – jo paprasčiausiai neradome (interneto nebuvimas ir žemėlapių netikslumas). Todėl nekartokite mūsų klaidos ir būtinai aplankykite paladar’ą su kubietiška virtuve: gardžiai paruošta vištiena/kiauliena, ryžiais su juodomis pupomis, saldžiomis bulvėmis, virtais platanais, šviežut šviežutėliais vaisiais ir stipria gardžia kava! Mes viso to paragavome senamiesčio restoranuose, bet esu įsitikinusi, kad vietinių namuose būtų daug gardžiau ir įdomiau!

Taip pat, jeigu norite pigiau, jau minėjau įvairius kioskus, kuriuose parduodami picos gabalėliai, pyragėliai su mėsa ir panašiai. O vaisių įsigyti galima turgeliuose arba tiesiog einant šaligatviu!

Pietūs senamiesčio restorane

Transportas

Havana siūlo daug transporto pasirinkimų. Deja, ne visi jų yra palankūs turistams. Pavyzdžiui, į kolektyvinį taxi – mažą sunkvežimiuką, į kurį pro užpakalines duris susigrūda koks tuzinas kubiečių, turistų tikrai nepriims. O vargu, ar jums bus malonu ten grūstis. Lygiai taip pat ir į seną miesto autobusą, kuriame nei vietos, nei oro nerasite. Patogiausias transportas turistams – taxi, kurių tikrai bus ant kiekvieno kampo. Kelionė iš vieno Havanos galo į kitą kainavo 10 CUC. Pasivažinėti bestogiu automobiliu kainavo 15 CUC. Havanos senamiestyje važinėti automobiliais negalima, todėl taxi atstoja dviratės dvivietės bemotorės transporto priemonės. Ir dar mieste jus siūlysis pavežti štai toks motorinis dvivietis taxi:

Tikiuosi, bent kažkiek sugebėjau apšviesti apie Kubos kultūrą ir jeigu dar svarstote, ar ten keliauti, tai tariu didelį TAIP!

Vienas atsakymas į “Ką verta žinoti, prieš keliaujant į Kubą”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s