Kaip buvau pasiilgusi tokių vasarų kaip ši! Trys prieš tai buvo Amerikoj pradirbtos. Ir nesakau, kad ten nefaina patirtis buvo, bet kaip norėjos šviežio oro gūsio, kai gali truputį aptingti. Buvo truputį neramu, kai besibaigiant gegužei pamačiau, kad OHOHO visa vasara suplanuota beveik be laisvų savaitgalių. Nes žinau, kaip gali būti abydna, kai planai sugriūna. Bet šįkart viskas pavyko ir suspėjau ir pailsėt, ir pamiegot, ir pakeliaut, ir padirbt, ir pašokt, ir kelias juostas išpleškint! Išpildžiau seną norą pakeliaut vienai ir radau naują hobį dokumentuot gyvenimą juostelėj. Bet šitas postas nejučiom pavirto į ‘pažiūrėkit, kokia faina mano vasara buvo’, nors turėjo būti apie tai, kad rugsėjo pirma dažnai simbolizuoją naują pradžią labiau, nei sausio pirma. Todėl, jei mėgstat išsikelt sau iššūkius ir užsirašyt tikslus, šiandien būtų ta diena! Aš užsirašyt nemėgstu, bet rugsėjis man laaaabai patinka ir visada su nekantrumu laukiu, ką jis atneš. Čia kaip įsėst į traukinį nežinant galutinio kelionės taško - ir truputėlį neramu, bet kaip exciting! Be to, jau labai pasiilgau rudeninių lapų čežesio. Tai gražaus ir jaudinančio rudens!🍂
•
•
#kaunas #filmisnotdead #filmphotography #35mmfilm #ishootfilm #photography #september
čia buvo mano pirma kelionė, kai išvariau pati viena. Seniai norėjau pabandyt, pasižiūrėt, kokia aš būnu, kai nėra su kuo pasitart, kaip reaguoju įvairiose situacijose, ką mėgstu ir ką galvoju, kai ilgai tyliu. Pirmą dieną tikrai jaučiaus kvailokai, buvo liūdna, kad negaliu su niekuo pasidalint įspūdžiais, pykau ant savo introvertiškos prigimties, kuri vis trukdo pakalbint nepažįstamus, kad ir kokie jie įdomūs atrodytų. Bet pradėjau pastebėt vis daugiau tokių solo-keliautojų, kurie ramiai sau sėdi, ką nors rašo, fotografuoja, lėtai vaikštinėja, guli parke po medžiu, klausosi muzikos ar skaito knygą. Nu gerai, galvoju, čia juk normalu. Ir priėmiau šitą kelionę kaip pabuvimą su savim, nustojau kurt dialogus mintyse, kurių vis tiek, žinau, kad nepanaudosiu. Vietoj to pradėjau stebėt žmones, aplinką ir savo emocijas, po kelias valandas prisėdus ant šaligatvio klausytis gatvės muzikantų, rašyt, reflektuot, fotografuot, daug svajot, net šokt pagal ausinėse skambančią muziką belaukiant žalios šviesos prie perėjos! Kažkaip supratau, kad niekam nerūpi, kad aš čia viena. 🤷🏻♀️ Dažnai kaip pasiteisinimą nekeliaut vienai įvardindavau tai, kad nesaugu. Bet kaip įdomu, kad nuo pat išlipimo iki įlipimo į lėktuvą, nei akimirkai nesijaučiau nesaugiai - buvo ramu ir jauku, net vakarėjant namo pareit. Nežinau, čia turbūt Berlynas toks.🎒
•
•
#solotravel #berlin #filmphotography #35mm #zenit #travelphotography
Visuose bloguose Berlyną apibūdina ‘magnetic’, ‘vibrant’ ir panašiais gražiais žodžiais. Aš irgi bandžiau suprasti, kas ten tokio energetiško. Man pasirodė, kad šitas miestas savy turi labai daug sluoksnių, susijusių su istorija. Keletą kartų buvo sugriautas, subombarduotas, subankrutavęs, apstatytas sienomis, bet vėl ir vėl išsigydęs žaizdas. Be to, Berlynas labai atvirai pasakoja apie tas savo klaidas. Gražiausi memorialai, muziejai, šitie sienos gabalėliai ir kita simbolika sako: va, žiūrėkit, prisišikom, skaudėjo, daugiau nebenorim. Ir apie šitas klaidas primena ne tik sau, bet ir svečiams. Ir aš į knygelę užsirašiau ‘ką mes, nepriklausomybės vaikai, žinom apie tikras problemas?’
O grįžtant prie klausimo, kas ten kaip magnetas traukia į tą miestą, pakalbėjus su keliais emigrantais susidariau nuomonę, kad ta žaizdota miesto istorija įkvėpia gydyti savas žaizdas, o atvirumas leidžia pajausti laisvę būti savim.🇩🇪
•
•
#berlin #berlinwall #eastsidegallery #berlingermany #germany #deutschland #travelphotography #travelblogger #travelgram #solotravel #filmisnotdead #filmphotography #ishootfilm #35mm #35mmfilm #zenitem
Vakar pabaigiau žiūrėti Big Little Lies ir galvoju, koks stiprus dalykas yra moterų draugystė. Sako, kad moterys nuolat tarpusavy konkuruoja, apkalbinėja ir, net esu girdėjus, kad jeigu nori patikimos draugės, susirask draugą bičą. Eii, kokia nesąmonė. Man atrodo pabūti draugių apsupty yra geriausia terapija, kur kiekviena bus suprasta, palaikoma ir saugi. Juk net Beyonce yra pasakius: „I love my husband, but it is nothing like a conversation with a woman that understands you. I grow so much from those conversations.” Ir tie pokalbiai, žinokit ne apie nagučius ir plaukučius. Nors gali būt ir apie tai, visai nesvarbu. Vakarą prieš šitas nuotraukas krykštavom besiklausydamos sheerano, o po konco juokėmės velniai žino iš ko, net ašaros tryško. O ryte bevalgydamos blokinių namų apsupty diskutavom apie socialines problemas, tada prie jūros kalbėjom apie didžiausias paauglystės gėdas. Norėčiau turėt išsaugojus tuos pokalbius žodis žodin, bet išsaugojau tik vaizdus juostelėj ir tą saugumo, tikrumo ir DRAU-GY-STĖS jausmą širdy. Žinau, kad draugystė nėra, nei jausmas, nei emocija, bet labai linkiu kartais išjausti tą didelę meilę draugams. Ir tikrai nesakau, kad su vyrais, draugais ar partneriais, negalima lygiai taip pat juoktis, kalbėti ir mylėti, nu bet kai susėda moterys, įvyksta kažkokia magija!💜 •
•
#girlfriends #femalefriendship #femalefriends #womenpower #filmisnotdead #filmphotography #ishootfilm #35mm #zenitem #kodakfilm
išryškinau savo pirmą juostelę, o ten - tobula Lietuviška vasara! blemba, kaip faina, kai fotografuoji, kai dar bijūnai žydi, o pasižiūri, kas gavos, kai jau naktys ilgėja. 📷
•
•
#zenit #zenitem #filmphotography #filmisnotdead #35mm #35mmfilm #film #photography #analogphotography #analog #mm #ishootfilm #napping #summer #lithuania
nu koks įdomus miestas ta Odesa! Didingi pastatai, nuo kurių ant praeivių byra tinkas, erdvūs parkai su neravėtom piktžolėm, Majamio ritmais pulsuojančios gatvės greta siauručių, iš žvyro supiltų paplūdimių, tose gatvėse šeimininkauja išdidūs žmonės, kurie beveik niekada nesišypso. O po visu tuo išsiraizgęs poros tūkstančių kilometrų ilgio labirintas, kurio viso dar nieks neapėjęs, o istorijų tiek daug palikta - nuo akmenis rankiniais pjūklais pjaustančių šachtininkų, iki partizanų ir banditų.🤯
•
•
#odesa #odessa #odessaukraine #ukraine #odessabeach #arcadiabeach #beach #blacksea #travelgram #travelphotography #beachday #travelukraine
Praeitą savaitę draugė man pasakė: tu, Rūta, kažkaip moki gyventi, neišsitaškius tokia. Ir aš vis sugrįžtu prie tos minties. Manro, visi mes mokam gyventi. Arba, greičiau, niekas nemokam. Juk gyvenimas neturi taisyklių ar mano taip mėgstamų exelyje tvarkingai išguldytų planų. Pirmas stulpelis - data, antras - tikslas, trečias - priemonės, ketvirtas - rezultatas, penktas - pastabos ir komentarai. Viršuje - žalsvai nuspalvinta eilutė, kurioje bold’u parašyta DUDEVINIOLIKTŲ VASARA. Ir tada, jau bepildant aštuntą eilutę, kažkas užlagina ir viskas išsijungia. (kokia ironija, kad man berašant šitą tekstą, ties šia vieta kažkas užlagino ir viskas išsijungė😅). O su išsitaškymu, tai žiūrint su kuo palyginsi. Šeštadienį mačiau, kaip močiutės upėje (ir ne kokiam kaime, o beveik miesto centre!) lėtai, pasišnekučiuodamos skalbėsi kilimėlius. Tai manau, jos tikrai mažiau išsitaškiusios! Bet aš dabar laaabai stengiuosi turėti laiko. Kaip liūdna, bet retai kas turi! Juk daugelis net savo kasdienius malonumus, pvz, nuėjimą į kiną, paverčiam dar vienu DARBU savo sąraše. Apie tai kaip tik vakar parašė @ruqpjutis 🌸
Ir dar galiu palygint su savim prieš metus. Oho, kokia bitutė buvau! Niekaip nesuprantu, kaip sugebėjau išgyventi lakstydama per du darbus, koordinuodama grupę, užbaiginėdama ketvirtą kursą, rašydama bakalaurą, draugaudama su Linu (dar net negyvenant kartu), besiruošdama Amerikai ir dar visokių komunikacijos projekčiukų prie to paties apsiimdama. Vaje, ką ana Rūta pagalvotų apie šiandieninę, kuri beveik NIEKO nedaro. Bet dabar toks laikotarpis, kai norisi nieko, ledų, draugų, serialų, knygų ir juokų! Tai kodėl gi sau neleidus? Aišku, dar labai dažnai būna, kad pasimeta koks kampas iš tos visos gyvenimo paklodės ir viskas trumpam subyra. Bet juk čia įgūdis, kurį reikia tobulint kantriai, nuosekliai ir pamažu.
Vienžo, gavosi labai chaotiškas postas, bet noriu jį pabaigti @rasajusionyte žodžiais, kuriuos užsirašiau ant lapuko ir užsiklijavau ant kompo, kad vis pasižiūrėčiau, kai užsikasiu tarp tų visų exelių: “Visada gali daugiau, bet kokią gražią vietą savo viduje turi pasiekti, kad galėtum mažiau?” Tai šiandien linkiu visiems visko mažiau, daugiau tik meilės!💜
