kažkaip po Meksikos sunku buvo kažką kelt į instagramą, nes nu kažkaip niekas nesiderina, neprilygsta, nieko tokio per daug neveikiu, galiausiai spalvos ne tos (nu, čia instagramo aukos supras). bet va šitą pamačiau ir priminė, ant kiek dabar savo vietoj esu ir taip geraaaa, kad jokie spalvų derinimai neberūpi. linkiu visiems tokio darbo, kai pirmadieniais negalvoji “blem, ir vėl į tą ofisą...” ir dar noriu pasakyti, kad kai bendradarbiai = draugai, tai kažkokia magija įvyksta! #patirtiskuriantiateitį @verslopraktikos
buvau jau biški sunerimus dėl tos Meksikos. su Linu penkioliką kartų vienas kito klausėm: kodėl mes taip apsisunkinam gyvenimą? kodėl nevarėm tiesiog į kokius Havajus? visą vasarą dirbom tam, kad pakeliautume, o čia atvarėm ir taip viskas sunkiai gaunas: kažkur nespėjam, kažko nepamatom, nesuprantam, ką mums nori pasakyt. vieną dieną tai iš vis, ėjom dešimt kilų džiunglėse, kur belekaip drėgnai karšta, iki tokio Majų miesto griuvėsių, o kai jau beveik atėjom, kelio sargybiniai sako mums: “prohibido el paso.” “excuse me?”- netikiu, noriu, kad angliškai pakartotų. “it’s closed, señorita, come back tomorrow”. o tomorrow tai mums 8 val. ryto vienintelis autikas į miestą, kuriame turim nakvot. nu tai ašarą nubraukiau, kad nieko nepešėm iš tos vietovės, kurią visi labai rekomendavo, ir važiuojam toliau. bet dabar jau viskas paprasčiau, su Linu įsivedėm taisyklę: jei kažko nenorim, tai ir nedarom. nenorim į muziejų - neinam. nenorim keltis 7 ryto - miegam iki 11 (nebent vienintelis autikas 8val). nenorim vietiniam meksikiečių restorane išsipylę prakaitu bandyt paaiškint padavėjui, ką norim valgyt, einam į maką užkąsim. ir dar wifi yra ten.
vienu žodžiu, supratau tokį dalyką. instagrameriai ir visokios įkvėpiančios keliautojų istorijos man sugadino požiūrį į keliones. kažkaip pasamonėj galvojau, kad jei nesuprakaituoji, neišsipurvini batų, nenuhaikini mažiausiai 20 kilų per dieną, nesusibičiuliauji su vietiniais, ne hichhikini, išleidi daugiau nei 50 dolcų per dieną ir šiaip, jei labai lengvai viskas sekas, esi lūzeris ir nemoki keliaut. bet vis dėl to, juk kelionės turi būti apie malonumą. vieniems malonumas yra belekiek vaikščioti, o kitiems - gulėt prie baseino išvertus ne visai autentiško maisto prikimštą pilvą. tai šiandien su šitu požiūriu, nors dar biški ir su gėdos jausmu, užbukinau vieną iš tų turų, kur siūlo vidutinio amžiaus amerikiečiams. aplankysim visas vietas, kurias ir norėjom aplankyt tik ne savarankiškai, o kažkas nuveš, viską papasakos ir parveš ir bus labai paprasta viskas! (ir brangu, bet juk visą vasarą dirbom!) o nuotraukoj aš jau bandau pagaut tą lengvumo vaibą prie vieno įspūdingiusių architektūros statinių pasaulyje.🗿
turbūt nesu tiek ilgai laukus eilėj, kad patekti į muziejų. nors atėjom vos jam atsidarius, jau rikiavosi dviejų valandų ilgio eilė. IR NIEKO KEISTO, nes pamatyti kur gimė, gyveno, kankinama skausmo (tiek fizinio, tiek dvasinio) kūrė šedevrus, galiausiai ir užmerkė akis su visam viena įspūdingiausių Meksikos, o ir viso pasaulio menininkių yra VAU koks jausmas. šiurpai lakstė ten vaikščiojant ir visiškas girl crush dabar man yra Frida Kahlo. #vivalavida 💙
•
•
#fridakahlo #fridakahlomuseum #museofridakahlo #casaazul #fridashouse #mexico #mexicocity
koks penktas bandymas susidraugaut su niujorku. toks jisai kontrastų miestas! užvakar važiuojant su dvirku per taką perbėgo žiurkė, cypteliu, tada pakeliu akis, o ten du tiltai gražiausi, aikteliu. žmonės vaikšto su marškiniais ir švarkais, o ant šaligatvio benamiai stovyklas įsikūrę. prašmatniausios parduotuvės kvepia visokiais chanel, o už poros blokų šiukšlių kalnai dvokia. tai koks miestas, tokie ir mano jausmai jam kontrastingi. bet va, penktą kartą sugrįžtu, tai traukia kažkas vis tiek!🗽
•
•
#nyc #newyorkcity #newyork #empirestatebuilding #empirestate #workandtravelusa #workandtravel2018 #newyorknewyork #citibike #citibikenyc
kai žmonės klausė, kodėl vėl varau į Ameriką, tai kartais atsakydavau pusiau juokais, kad dar Niagaros nemačiau, tai reikia. visą vasarą Linui į ausį zyziau, kad varom, bet vis kažkaip nesusiplanuodavom. bet sekmadienį, kai pasakė viršininkai, kad mūsų nereiks iki ketvirtadienio, iškart puolėm gūglint bilietus. tai tokia avantiūra gavosi: paros kelionė iki Niagaros, 15 valandų tenais ir biški trumpesnė kelionė atgalios. ir lietų pranešė su perkūnija! ⛈
galiausiai, lietaus gavom tik biškį, bet ten po kriokliais vaikštant ir taip iki pirštų galų permirksti. o laiko užteko per akis: išpildėm parko siūlomą programą iki maksimumo ir dar perėjom per tiltą į Kanadą alaus atsigert. 🇨🇦 O Kanadoj išlindo saulė, pakvipo vafliais su klevų sirupu, atsivėrė kriokliai visu savo grožiu ir iš vis nebesinorėjo man iš ten išeit (o rimti amerikos dėdės nelabai ir norėjo išleist, bet viskas gerai baigės). tai jei kas klaus, ar buvau Kanadoj, tai sakysiu, kad nedaug jos mačiau, bet ką mačiau, tai nuostabiai gražu! ir jau prigaunu save svajojant apie keliones šitoj klevų sirupo šaly. 🤭
žodžiu Niagara yra gražu gražu gražu! o kriokliai man apskritai yra gražiausias dalykas, ką gamta mums davė, ar tai Marvelės kriokliukai, ar Niagaros. tik lietuviškas žodis jiems labai jau nepagarbus, ar tikrai jie taip kriokia?🤔 na ką, dabar reiks naują priežastį susigalvoti, ko dar čia nemačiau Amerikoj.🏞
•
•
#niagarafalls #niagara #niagarafallscanada #niagarafallsny #horseshoefalls #canada #workandtravel #workandtravelusa #caveofthewinds #maidofthemist
