@augustinas.matu išryškino senas juostas - kokio kietumo pana buvau rudenį su tais plaukais!
O šiaip, galvojau ką čia parašyt ir prisiminiau trūle kažkada seniai išgirstą frazę, kuri biškį supurtė, net užsirašiau į notesus: ‘KONTROLIERIAI, BŪKIT ŽMOGIŠKI!’. (Manau, konteksto nereikia, sakinys pakankamai vizualus iš savęs.) Man sąžiningumas/teisingumas yra vertybė, tai dažnai būnu nepopuliari su tuo savo ‘BETGI TAIP NESĄŽININGA’. Univerą pabaigiau beveik be nusirašinėjimų, zuikiu važiuojant man gali širdis per gerklę išlipt, o kokia didžiulė gėda, jei labai noriu pažiūrėt kokį filmą ir reikia siųstis iš torentų, fui😓
Bet būna dienų, kai norisi pasileist tuos (gaila, nebe oranžinius) plaukus ir atsipalaiduoti, suapvalinti centus į didesnę pusę kai reikia apmokėtos vakarienės sumą išdalint visam stalui, paviršyti greitį ir atleisti visiems sukčiautojams, nes gi visi esam tik žmonės.
Tai aš niekada nežinau, koks kontrolierius būčiau: ar sąžiningai atlikčiau savo darbą ir visus zuikelius pasikviesčiau į savo autobusiuką, ar sakyčiau ‘nu nieko, tik nuspirkit tą nelemtą bilietuką’. (Nes žmonėms patikti irgi patinka.) O jūs?🤔 #honestyiseverything #filmphotography #kaunastic
Kažkas pasikeitė su mano smegenimis karantino metu.🧠
•
Pirma, labai sunku naktimis užmigti ir daug daugiau sapnuoju.🥱
•
Antra, vis užeina nenumaldomas troškimas pirkti / turėti ką nors, kas iki tol net nebūtų patraukę akies.👗
•
Trečia, kažkokie keisti dalykai vyksta su atmintimi - vis netikėtai sugrįžta atsitiktiniai prisiminimai iš vaikystės / paauglystės, kuriuos buvau jau seniai padėjus į apatinį smegenų stalčių. Pavyzdžiui, suskamba daina, pagal kurią statėm pasirodymą vaikų stovykloje. Arba prisimenu kokią vietą, kur vykdavo slapti vakarėliai. Arba grupę žmonių, su kuriais praleidau keletą mėnesių bendraudama kokią vasarą. Arba vaikiną, su kuriuo nuėjom gal į vieną pasimatymą ir net už rankų nesilaikėm. Ir tie random prisiminimai vis papteli mintyse jau kokias dvi savaites, nors aš ir nesistengiu jų atgaivinti. 🤷🏻♀️
•
Būtų įdomu išgirsti ekspertų paaiškinimus, bet aš svarstu, gal mano dabartinė būsena sukelia kažkokias asociacijas su vaikyste, kai buvau „uždaryta“ mažo miesto socialiniam burbule, o gal šiuo metu jau toks įspūdžių badas, kad atminty atsilaisvino vietos seniai pamirštiems dalykams? Gal dar kažkam panašių dalykų atsitinka? 🤪
•
p.s. nuotrauka niekaip nesusijusi su tekstu, čia tiesiog sau fotosesiją miške dariausi🌿
Neseniai pagalvojau, kad ateis laikas, kai būsim pasiilgę šito sėdėjimo namie. Gal net greičiau negu galvojam. Juk dažnai žmonės karščiausią vasaros dieną ilgisi sniego, o žiemą laukia nesulaukia pirmosios saulės. Galvoju, pasibaigus karantinui, turbūt visi puls vieni kitiems į glėbį, bus išsiilgę žmonių, susibūrimų, realaus pasaulio. Tada prabėgs mėnuo kitas, nusistovės įprasta rutina ir su nostalgija prisiminsim, kaip kėlėmės iš lovos kelios minutės prieš darbo pradžią ir užsimutinę mikrofonus kikenom, nes bendradarbio veidas užfryzino per konferencinį skambutį. Ir turėjom laiko. Išgirdau mintyse studentų urzgimą kažkur iš po rašto darbų krūvos ir taisausi - gal vieni daugiau, kiti mažiau to laiko turim, bet paėmus visus žmones bendrai – tikrai daugiau, nei kadais. Arba dar kitaip pasakysiu - turėjom galimybę turėti laiko. Ir turėjom daugiau tylos. Ir turėjom atidaryti kūrybiškumo čakras, kad sugalvotume, kaip perkelti viską iš realybės į virtualybę. Ir turėjom priežastį būti sunerimę. Ir pikti. Ir leisti sau graudentis, bežiūrint žinias. Turėjom gerą pasiteisinimą, kodėl neišeina. Ir turėjom ko laukti.
@augustinas.matu be fotografijos ir videografijos turi daug talentų: visada kažką pamiršti namie ir prisiminti anksčiausiai jau nulipus laiptais, be sustojimo kalbėti apie savo domėjimosi sritis, sukurti naujų žodžių pavadinimų, niekaip neprisiminti vardų, o jei paprašysi parodyti vieną jo sukurtą video, pasiruošk visą vakarą žiūrėti visus likusius (todėl šiandien dalinamės jo darbais už jį) 😬
Bet dar, jis gali paprastai atrasti bendrą kalbą su bet kuo, pamatyti gražiausias detales net ir kasdienybėje ir visada prajuokinti netikėtais bairiais. O jeigu jau pasisekė tapti jo draugu, tai žinok, kad visada turi tvirtą ir patikimą ramstį bei palaikymą. Šiandien neišeina glustelt prie širdies, todėl siunčiam meilę nuotoliniu! Su gimtadieniu, brangus drauge!🥳❤️ #matubirthday #augevazhere
Bilietus į Kharkovą su Linu nusipirkom Barselonoj po trijų kokteilių, apimti nuotykių troškimo, o paskui niekaip negalėjom prisiminti miesto pavadinimo ir vis galvojom: iš vis, kas nors ten yra buvę? ten yra ką veikti? ir dar penkias dienas?? O tai, su kuo susidūrėm geriausiai atspindi vienas epizodas iš kelionės: sėdim modernioj kavinukėj, kvepia rūšine kava, valgom croque madame sumuštinukus, staffas sklandžiai kalba angliškai ir atneša vandens nemokamai, už lango vyksta gal kokio paltų butiko fotosesija, paaugliai, pasipuošę visokių spalvų plaukais ir madingiausiais drabužiais, filmuoja tiktokus. Tuo tarpu fone ant vieno pagrindinių pastatų dar kabo pjautuvas ir kūjis bei vis pravažiuoja sausakimšos barškančios senutėlės maršrutkos.
O žodis, kurį dažniausiai vartojom apibūdinti šitam didmiesčiui - progresyvus. Po truputį augantis. Varykit į Kharkovą, kad ir savaitei!👏🏻
•
•
#kharkiv #kharkov #kharkovmetro #travelphotography #sovietarchitecture #travelukraine
Man tėvynė yra ne apie cepelinus, krepšinį ir gražiausias moteris pasaulyje🙄 Aš švenčiu Lietuvą, kai vasarą pakvimpa bijūnais. Švenčiu, kai žiemą klimpteliu į purvą ir po to einu palikdama pėdsakus. Švenčiu stebėdama, kaip močiutėlės skalbia drabužius upėj. Švenčiu, kai keliautojams nėra problemų mieste susišnekėti angliškai. Švenčiu, kai pritaiko nuolaidą, nes atėjai su savo puodeliu. Švenčiu, kai kelionėse išgirdę “Lithuania”, atsako - “I know - labas!”. Švenčiu, kai draugai čia kuria verslus. Švenčiu, kai moksleiviai laboratorijose kuria ekologišką dantų pastą. Švenčiu, kai kas 50 kilometrų galima išmokti negirdėtų tarmiškų žodžių. Švenčiu, kai galima per 3 valandas nuvažiuoti prie jūros. Švenčiu, kai raudoni saulėtekiai nudažo lygumas. Švenčiu, kai prikurta tiek podcastų, kad nesuspėji visų praklausyt. Švenčiu, kai kuria muziką. Švenčiu, kai Kubo pardavėja palinki gražios dienos. Švenčiu, kai gyvendama Kaune pažįstu žmonių iš visų šalies kampelių. Švenčiu, kai važiuodama užleidžiu automobilį, o jis atsidėkodamas pamirksi. Švenčiu, kai žmonės ieško prasmingo darbo, o ne tik pinigų šaltinio. Švenčiu, kai emigrantai grįžta auginti vaikus Lietuvoj. Švenčiu saulėtas dienas, bet tokių mažoka, tai renkuosi švęsti ir tada, kai šaltas lietus drėkina skruostus. 🌧
#v16 #restorationofthestateoflithuania
Pagaliau išryškinau juostą iš kelionės į Barseloną gruodžio pradžioje. Šitą kelionę su draugais sugalvojom padovanoti Linui gimtadienio proga ir patys susigundėm. keliavo mūsų 12 žmonių. kai šitą faktą pasakydavau kitiems, reakcijos būdavo įvairios: nuo VAU KAIP FAINAI! iki susirūpinusių žvilgsnių. ir patys nerimavom, nes labai jau visi skirtingų dalykų iš kelionių norim. nemeluosiu, pasitaikė įtampos momentų per tas keletą dienų (dažniausiai, kai visi pavargę ir alkani), bet tiek juoko, jaukių pasivaikščiojimų, reikšmingų susižavėjimo pilnų žvilgsnių, kai pamatai / paragauji kažko stebuklingo, visus nesklandumus atpirko su kaupu. Ir dar kartą pasitikrini, kad TAIS žmonėmis apsupai save gyvenime.💙
•
•
#barcelona #friendshipgoals #filmphotography #35mm #ishootfilm @kodak #kodakgold200
kaip gražu, net prisimerkiau!😌 o jei rimtai, tai kelis kartus kelionės metu va taip užsimerkusi klausiausi miesto triukšmo, kuris toks gyvybingas, bet tuo pačiu toks minkštas, švelnus ir keistai raminantis. barselona, tu faina!🌴
•
•
#barcelona #parkguell #gaudi #travelphotography #travelgram
